Kas mes esame

KAS YRA PRIKLAUSOMASIS?

Daugelis iš mūsų apie tai ilgai nė nemąsto. Mes žinom! Visas mūsų gyvenimas bei mintys vienaip ar kitaip sukosi apie narkotikus: kaip jų gauti, vartoti ir kaip rasti būdų bei galimybių gauti dar. Mes gyvenome, kad vartotume, ir vartojome, kad gyventume. Kalbant paprastai, priklausomasis – tai vyras ar moteris, kurio gyvenimą valdo narkotikai. Mes esame žmonės, kuriuos užvaldė chroniška ir progresuojanti liga, ir jos baigtis visada ta pati – kalėjimas, ligoninė ir galiausiai mirtis.

NARKOMANAI ANONIMAI — KOKIA TAI PROGRAMA?

NA – tai nepelno siekianti vyrų ir moterų draugija arba bendrija, kuriems narkotikai tapo pagrindinė problema. Mes esame sveikstantys priklausomieji, kurie reguliariai susitikinėja tam, kad padėtų vieni kitiems išlikti “švariems”. Tai visiško susilaikymo nuo visų rūšių narkotikų programa. Yra vienintelė sąlyga tapti draugijos nariu – noras nustoti vartoti. Mes siūlome jums būti atviriems naujoms mintims ir suteikti sau galimybę. Mūsų programa – tai principų visuma, surašytų taip suprantamai, jog mes galime taikyti juos kasdieniame gyvenime. Svarbiausia, jog šie principai veikia.NA nėra jokių suvaržymų. Mes nepriklausome jokiai kitai organizacijai, pas mus nėra jokio stojamojo ar nuolatinio mokesčio, nereikia niekam įsipareigoti, nereikia niekam duoti pažadų. Mes nesusiję su jokia politine, religine ar teisėsaugos įstaiga ir niekada nesame kontroliuojami. Kiekvienas gali prisidėti prie mūsų, nesvarbu, koks būtų amžius, tautybė, seksualinė tapatybė, įsitikinimai, tikėjimas ar jo išvis nebūtų. Mums neįdomu, kiek ir kokius narkotikus jūs vartojote, kas buvo jūsų tiekėjai, ką veikėte praeityje, kiek daug ar mažai jūs turite. Mes tik norėtume žinoti, ką jūs norite daryti su savo problema ir kuo mes galime jums padėti. Naujokas yra pats svarbiausias asmuo bet kuriame susirinkime, nes pasidalydami išsaugome tai, ką turime. Iš grupių patirties žinome, kad tie, kurie reguliariai lankosi mūsų susirinkimuose, išlieka “švarūs”.

KODĖL MES ČIA?

Tol, kol neatėjome į NA draugiją, mes negalėjome valdyti savo gyvenimo. Mes negalėjome gyventi ir džiaugtis gyvenimu, kaip kiti žmonės. Mums norėjosi kažko kito, todėl mes manėme, jog tai radome narkotikuose. Narkotikų vartojimas tapo svarbesnis nei mūsų šeimų gerovė, mūsų žmonos, vyrai ir vaikai. Mes privalėjome gauti narkotikų bet kokia kaina. Mes pridarėme žmonėms labai daug blogo, bet labiausiai pakenkėme sau. Nesugebėdami suvokti ir priimti savo asmeninės atsakomybės, mes patys susikūrėme problemų. Mums atrodė, kad mes nepajėgūs priimti gyvenimą tokį, koks jis yra iš tikrųjų.Daugelis iš mūsų suprato, kad savo priklausomybe mes palengva žudome save. Bet priklausomybė – toks klastingas gyvenimo priešas, kad mes netekome jėgų ką nors keisti. Daugelis iš mūsų atsidūrė kalėjimuose, ieškojo medicininės, religinės ar psichiatrinės pagalbos. Nė vieno iš šių būdų nepakako. Mūsų liga atsinaujindavo, ji progresavo tol, kol visiškai nusivylę pradėjome ieškoti pagalbos vienas pas kitą Narkomanų anonimų grupėse. Atėję į NA, mes suvokėme, jog esame ligoniai. Mes kentėjome nuo ligos, nuo kurios nėra išrasta vaistų. Vis dėlto ji gali būti sustabdyta tam tikroje stadijoje ir tuomet sveikimas tampa įmanomas.

KAIP TAI VEIKIA?

Jeigu jūs norite to, ką mes siūlome, ir esate pasiryžę įdėti pastangų, kad gautumėte tai, tuomet jūs esate pasiruošę imtis tam tikrų žingsnių. Tai principai, kurie suteikia galimybę sveikti.

12 ŽINGSNIŲ

  1. Mes pripažinome, kad esame bejėgiai prieš savo priklausomybę ir kad mūsų gyvenimai tapo nevaldomi.
  2. Mes įsitikinome, kad tik galingesnė už mus pačius Jėga gali grąžinti mums sveiką protą.
  3. Mes nusprendėme patikėti savo valią ir gyvenimą Dievo, kaip mes Jį supratome, globai.
  4. Mes nuodugniai ir be baimės atlikome sąžinės ataskaitą.
  5. Mes prisipažinome Dievui, sau ir kitam žmogui visą teisybę apie savo paklydimus.
  6. Mes galutinai pasirengėme, kad Dievas pašalintų mūsų būdo trūkumus.
  7. Mes nuolankiai prašėme Jo tuos trūkumus pašalinti.
  8. Mes sudarėme sąrašą visų žmonių, kuriuos skriaudėme, ir pasiryžome skriaudas atitaisyti.
  9. Mes, kur galėjome, asmeniškai atitaisėme skriaudas žmonėms, išskyrus atvejus, kai tuo būtume pakenkę jiems ar kam nors kitam.
  10. Mes nuolatos stebėjome save ir, jei būdavome neteisūs, tuoj pat pripažindavome suklydę.
  11. Mes siekėme malda ir meditacija stiprinti savo sąmoningą ryšį su Dievu, kaip mes Jį supratome, melsdami vien Jo valios mums pažinimo ir stiprybės ją vykdant.
  12. Šių žingsnių dėka dvasiškai pabudę, mes stengėmės perduoti tą žinią kitiems priklausomiesiems ir visada gyventi pagal šias nuostatas.

Panašu, jog sąrašas per daug ilgas, ir mes negalime imtis visko iškart. Mes netapome priklausomi per vieną dieną, todėl prisiminkime: skubėk lėtai. Yra vienas dalykas, labiau nei bet kuris kitas keliantis grėsmę mūsų sveikimui. Tai abejingumas ir nepakantumas dvasiniams principams. Trys mums būtinai reikalingi principai yra sąžiningumas, atvirumas naujoms mintims ir geranoriškumas. Laikydamiesi šių principų mes eisime teisingu keliu. Mes manome, kad toks mūsų požiūris į priklausomybę yra visiškai tikroviškas, nes vieno priklausomojo pagalba kitam turi neprilygstamos terapinės vertės. Mes tikime, kad mūsų metodas yra praktiškas – suprasti ir padėti priklausomajam gali tik kitas priklausomasis. Mes tikime, kad kuo anksčiau pripažinsime savo problemas, kurių turime mūsų visuomenėje ir kasdieniame gyvenime, tuo greičiau mes tapsime priimtini, atsakingi ir veiklūs visuomenės nariai. Vienintelis būdas negrįžti į aktyvios priklausomybės būseną – nepavartoti pirmąjį kartą. Jeigu jūs toks pats, kaip ir mes, tai žinote, kad vieno karto per daug, o tūkstančio neužteks niekada. Mes ypač pabrėžiame tai, nes žinome, kad vartodami narkotikus bet kokia forma ar keisdami vienus narkotikus kitais, mes duodame valią savo priklausomybei. Požiūris į alkoholį kaip į medžiagą, kitokią nei narkotikai, daugelį priklausomųjų atvedė prie atkryčio. Prieš tai, kai mes atėjome į NA, daugelis iš mūsų alkoholį atskirdavo nuo narkotikų, bet mes nebegalime sau leisti klysti šiuo klausimu. Alkoholis yra narkotikas. Mes esame žmonės, sergantys priklausomybės liga, todėl norėdami sveikti privalome susilaikyti nuo bet kokių narkotikų.

Mes sveikstame

Kai kelio pabaigoje suvokiame, kad nei su narkotikais, nei be jų daugiau negalime gyventi kaip žmonės, visi susiduriame su ta pačia dilema. Ką dar galime padaryti? Atrodo, kad pasirinkimas būtų arba daryti viską, kad priartintume skausmingą pabaigą – kalėjimus, psichiatrines ligonines ar mirtį, arba rasti naują gyvenimo būdą. Anksčiau tik labai nedaugelis priklausomųjų turėjo pastarąjį pasirinkimą. Šių dienų priklausomiesiems pasisekė labiau. Pirmą kartą per visą žmonijos istoriją paprastas būdas pasitvirtino daugelio piklausomųjų gyvenimuose. Jis yra pasiekimas mums visiems. Tai labai paprasta dvasinė – ne religinė – programa, žinoma kaip Narkomanai anonimai.

 

NA DVYLIKA TRADICIJŲ

Mes išsaugome tai, ką turime, tik neprarasdami budrumo. Asmeninės laisvės mums suteikia Dvylika žingsnių, o grupių veiklos laisvė prasideda nuo mūsų tradicijų. Tol, kol mus siejantys ryšiai yra stipresni už tai, kas gali mus išskirti, visiems bus gerai.

  1. Mūsų bendra gerovė turėtų būti svarbiausia; kiekvieno sveikimas priklauso nuo NA vienybės.
  2. Mūsų grupės veikloje yra tik vienas aukščiausias autoritetas – mylintis Dievas, koks Jis pasireiškia grupės sąžinėje. Mūsų lyderiai mums tarnauja. Jie mūsų nevaldo.
  3. Vienintelė sąlyga tapti draugijos nariu – noras nustoti vartoti.
  4. Kiekviena grupė turėtų veikti savarankiškai, išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiami reikalai turi įtakos kitoms grupėms ar visai NA draugijai.
  5. Kiekvienos grupės pagrindinis tikslas – perduoti žinią tam priklausomajam, kuris vis dar kenčia.
  6. Nė viena NA grupė neturėtų remti, finansuoti jokios jai artimos įstaigos ar pašalinės organizacijos, nei leisti naudotis NA vardu, kad pinigai, nuosavybės ar garbės reikalai nenukreiptų mūsų nuo pagrindinio tikslo.
  7. Kiekviena NA grupė turėtų išsilaikyti pati, atsisakydama pašalinių įnašų.
  8. Narkomanai anonimai visada turėtų likti nespecialistai, tačiau mūsų tarnybos gali samdyti reikiamus darbuotojus.
  9. NA, kaip tokie, niekada neturėtų būti organizuojami, tačiau mes galime steigti tarnybas ar komitetus, tiesiogiai atsakingus tiems, kam tarnauja.
  10. Narkomanai anonimai nereiškia savo nuomonės pašaliniais klausimais, todėl NA vardo nederėtų traukti į viešus ginčus.
  11. Mūsų bendravimas su visuomene grindžiamas labiau idėjų patrauklumu nei įtikinėjimu. Spaudoje, radijo transliacijose ir filmuose mums visada būtina išsaugoti asmens anonimiškumą.
  12. Anonimiškumas yra visų mūsų tradicijų dvasinis pamatas, nuolat primenantis, kad šios nuostatos svarbiau už asmenybes.Šių tradicijų suvokimas ateina laikui bėgant. Mes kaupiame informaciją kalbėdami su draugijos nariais ir lankydamiesi įvairiose grupėse. Paprastai, tol kol mes neįsitraukiame į tarnavimą, niekas neatkreipia dėmesio, kad mūsų „asmeninis sveikimas priklauso nuo NA vienybės“ ir kad vienybė priklauso nuo to, kaip mes laikomės mūsų Tradicijų. NA Dvylika Tradicijų yra neginčytinos. Tai principai, kurie išsaugo mūsų Draugiją gyvą ir laisvą.Laikydamiesi šių Tradicijų, bendraudami su kitais žmonėmis ir visuomene apskritai, mes išvengiame daugelio problemų. Tuo nenorima pasakyti, kad mūsų Tradicijos panaikina visas problemas. Mes vis dar susiduriame su sunkumais, jiems iškilus: bendravimo problemos, nuomonių skirtumai, vidiniai nesutarimai ir nemalonumai dėl žmonių ir grupių už Draugijos ribų. Vis dėlto taikydami šiuos principus, mes išvengiame kai kurių pavojų.
    Daugelis mūsų problemų panašios į tas, su kuriomis susidūrė mūsų pirmtakai. Jų sunkiai įgyta patirtis davė pagrindą Tradicijoms. Mūsų patirtis parodė, kad šie principai šiandien veikia taip pat, kaip jie veikė tik ką suformuluoti. Mūsų Tradicijos saugo mus nuo vidinių ir išorinių jėgų, kurios gali mus sužlugdyti. Jos yra tikrieji mus siejantys saitai. Jos veikia tik tada, kai yra įsisąmonintos ir taikomos.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    AIŠKESNĖ FORMULUOTĖ. 

    Mes susidūrėme su dilema: kai NA nariai prisistato save kaip narkomanai, alkoholikai, arba pasakoja apie „švarų ir blaivų “ gyvenimą, NA žinia tampa neaiški. Kalbant tokiu būdu, galima pagalvoti, kad yra dvi ligos (priklausomybė ir alkoholizmas), nes vienas narkotikas kažkodėl atskiriamas nuo kitų, suteikiant ypatingą reikšmę.

    Narkomanai Anonimai neieško jokių skirtumų tarp narkotikų. Mūsų identifikacija kaip PRIKLAUSOMASIS reiškia, kad viskas į tai įeina, kuris leidžia labiau kreipti dėmesį į panašumus, o ne skirtumus.

     

    Ištrauka iš NA Pasaulinės tarnybos valdybos Patikėtinių biuletenio # 13 – Apie mūsų santykį, susijusį su

    Anoniminiais alkoholikais.