Mes išsaugome tai, ką turime, tik neprarasdami budrumo. Dvylika žingsnių suteikia asmeninės laisvės, o grupių laisvė prasideda nuo mūsų tradicijų. Tol, kol mus siejantys ryšiai yra stipresni už tai, kas gali mus išskirti, visiems bus gerai.
- Mūsų bendra gerovė turėtų būti svarbiausia; kiekvieno sveikimas priklauso nuo NA vienybės.
- Mūsų grupės veikloje yra tik vienas aukščiausias autoritetas – mylintis Dievas, koks jis pasireiškia grupės savimonėje. Mūsų lyderiai mums tarnauja. Jie mūsų nevaldo.
- Vienintelė sąlyga tapti draugijos nariu – noras nustoti vartoti.
- Kiekviena grupė turėtų veikti savarankiškai, išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiami reikalai turi įtakos kitoms grupėms ar visai NA draugijai.
- Kiekvienos grupės pagrindinis tikslas – perduoti žinią tam priklausomajam, kuris vis dar kenčia.
- Nė viena NA grupė neturėtų remti, finansuoti jokios jai artimos įstaigos ar pašalinės organizacijos, nei leisti naudotis NA vardu, kad pinigai, nuosavybės ar garbės reikalai nenukreiptų mūsų nuo pagrindinio tikslo.
- Kiekviena NA grupė turėtų išsilaikyti pati atsisakydama pašalinių įnašų.
- Narkomanai anonimai visada turėtų likti nespecialistai, tačiau mūsų tarnybos gali samdyti reikiamus darbuotojus.
- NA, kaip tokie, niekada neturėtų būti organizuojami, tačiau mes galime steigti tarnybas ar komitetus, tiesiogiai atsakingus tiems, kam tarnauja.
- Narkomanai anonimai nereiškia savo nuomonės pašaliniais klausimais, todėl NA vardo nederėtų traukti į viešus ginčus.
- Mūsų bendravimas su visuomene grindžiamas labiau idėjų patrauklumu nei įtikinėjimu. Spaudoje, radijo transliacijose ir filmuose mums visada būtina išsaugoti asmens anonimiškumą.
- Anonimiškumas yra visų mūsų tradicijų dvasinis pamatas, nuolat primenantis, kad šios nuostatos svarbiau už asmenybes.
Šių Tradicijų suvokimas ateina laikui bėgant. Mes kaupiame informaciją kalbėdami su Draugijos nariais ir lankydamiesi įvairiose grupėse. Paprastai tol, kol mes neįsitraukiame į tarnavimą, niekas neatkreipia dėmesio, kad mūsų „asmeninis sveikimas priklauso nuo NA vienybės“, ir kad vienybė priklauso nuo to, kaip mes laikomės mūsų Tradicijų. NA Dvylika Tradicijų yra neginčytinos. Tai principai, kurie išsaugo mūsų Draugiją gyvą ir laisvą.
Laikydamiesi šių Tradicijų bendraudami su kitais žmonėmis ir visuomene apskritai mes išvengiame daugelio problemų. Tuo nenorima pasakyti, kad mūsų Tradicijos panaikina visas problemas. Mes vis dar susiduriame su sunkumais, jiems iškilus: bendravimo problemos, nuomonių skirtumai, vidiniai nesutarimai ir nemalonumai dėl žmonių ir grupių už Draugijos ribų. Vis dėlto taikydami šiuos principus, mes išvengiame kai kurių pavojų. Daugelis mūsų problemų panašios į tas, su kuriomis susidūrė mūsų pirmtakai. Jų sunkiai įgyta patirtis davė pagrindą Tradicijoms.
Mūsų patirtis parodė, kad šie principai šiandien veikia taip pat, kaip jie veikė tik ką suformuluoti. Mūsų Tradicijos saugo mus nuo vidinių ir išorinių jėgų, kurios gali mus sužlugdyti. Jos yra tikrieji mus siejantys saitai. Jos veikia tik tada, kai yra įsisąmonintos ir taikomos.